I Nacionalinė už kunigus besimeldžiančiųjų piligriminė kelionė

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu, kuris atidavei viską,
kuris davei Bažnyčiai perdurtą širdį, ištiestas rankas ir meilės kupiną žvilgsnį
— šiandien ateiname pas Tave kaip besimeldžiančiųjų bendruomenė.

Ne su titulais, ne su nuopelnais, bet su širdimis, kurios trokšta būti arti Tavosios. Su širdimis, kurios tiki, kad malda turi galią, kad meilė nėra naivumas, kad tyli, paslėpta, kasdienė ištikimybė — keičia pasaulį labiau nei garsiausi žodžiai.

Dėkojame Tau už šį susitikimą.
Už visus, kurie atvyks, kurie ištveria, kurie meldžiasi
— namuose, tyloje, slaptoje.
Už kunigus, kurie Tau tarė „taip“,
nors ne visada žinojo, kur tas „taip“ juos nuves.
Už tuos, kuriems reikia mūsų maldos,
net jei jos niekada neprašys.
Už tuos, kurie pasiklydo, ir už tuos, kurie, nepaisant visko, ištveria.

Jėzau — padaryk, kad meilė ir malda visada eitų kartu.
Kad būtume ne tie, kurie tik reikalauja — bet tie, kurie myli.
Kad ne tik stovėtume altoriaus šešėlyje — bet stotume Tavo akivaizdoje,
nešdami kunigus maldos rankose, tyloje ir ištikimybėje.

Palaimink, Viešpatie, visus šios piligriminės kelionės dalyvius
— piligrimus ir pranešėjus, kunigus ir patarnaujančiuosius, organizatorius ir Tavo malonės liudytojus. Sušildyk širdis tų, kurie negali dalyvauti kūnu, bet dvasia jungiasi malda. Tegul kiekvienas gestas, kiekvienas žodis, kiekvienas atodūsis tampa dovana ir Tau maloniu kvapu
— ir teatneša ramybę, šviesą bei viltį visiems, kurie tą dieną ieškos Tavęs ir Tavo valios.

Tegul iš šio susitikimo Jasna Guroje
sklinda meilės ratilai — vis platesni, vis gilesni.
Tegul besimeldžiančių žmonių vienybė tampa šviesa pasauliui,
kuriame tiek daug susiskaldymo.

Tegul Tavo Motina Marija
— Toji, kuri pažįsta tylaus lydėjimo paslaptį
— apgaubia kiekvieną kunigą motiniško buvimo skraiste.

Duok mums širdis, kurios myli tyliai.
Duok mums rankas, kurios nepavargs ištverti.
Duok mums tikėjimą, kuris neklausia apie rezultatus, bet pasitiki Tavimi
— visada. Juk Tu pats esi atsakymas.
Amen.